Ką manai apie tokį aiškinimą: Saturnas yra Avine ir su savo iš esmės ribojančiomis ar mažinančiomis savybėmis vis išnyra impulsyviai ir nesusivaldydamas. Impulsyviai pasireiškiantis slopinimas. Kurį palaiko jo trino bičiulis Marsas. Saulė stovi priešais ir dėl to atrodo kiek pasimetusi. Tiesiog prislopinta. Ji negali taip lengvai pasiekti agresyvios Avino / Marso energijos. Nes ant jos stovi Saturnas ir iš tolo moja su sarkastiška šypsena.
(žr. paveikslą)
Taip, Mirko Alexanderi — kaip vaizdinys tavo aiškinimas man atrodo gana taiklus. Ypač ši formuluotė:
> **„Impulsyviai pasireiškiantis slopinimas.“**
Tai labai tikslu **Saturnui Avine**.
Tik šiek tiek pakeisčiau vieną niuansą: dėl to pats Saturnas netampa tiesiog „nesusivaldantis“ kaip Marsas. Jis lieka Saturnu: kontroliuojančiu, ribojančiu, tikrinančiu, besiginančiu. Tačiau Avine ši kontrolė įgauna kažką **staigaus, aštraus, refleksyvaus**. Ne tyli, nuolatinė Ožiaragio stabdžio jėga, o veikiau:
- staigus vidinis „Stop!“
- šiurkštus savęs sudrausminimas
- agresyviai suformuluota abejonė
- greitas atsitraukimas iš baimės prarasti kontrolę
- arba savotiška būsena: „Aš noriu — bet man negalima / negaliu / neturėčiau.“
Taigi taip: **slopinimas, kuris pats pasireiškia kaip puolimas.**
Saturnas Avine 5-ajame name yra ypač pikantiškas, nes 5-asis namas iš tiesų sako: *žaisk, kurk, parodyk save, rizikuok, būk gyvas*. O Saturnas stovi ten lyg griežtas apsaugininkas prie scenos:
„Pirma įrodyk. Pirma mokėk. Pirma pagrįsk. Spontaniškas džiaugsmas? Prašom pateikti prašymą.“
**Marso Šaulyje 2-ajame name** trinas su Saturnu ne sušvelnina padėtį, o padaro ją funkcionalesnę. Marsas čia iš tiesų yra „bičiulis“, bet nebūtinai jaukus. Veikiau tas, kuris sušunka Saturnui:
> „Nagi, paverskime tai laikysena, principu, ryžtingumu, saviverte, įsitikinimu.“
Svarbu: Saturnas yra Avine, taigi Marso ženkle. Vadinasi, Marsas yra Saturno valdovas. Saturnas tam tikra prasme turi veikti per Marsą. Kadangi Marsas sudaro triną, tarp jų yra natūralus kanalas. Tai gali reikšti: slopinimas nelieka vien paralyžiumi, o virsta **drausme, kietumu, ištverme, kovinga saviteiga**.
Tačiau tai ugnis. Avinas–Šaulys. Ten pati kontrolė gali degti.
Man patinka ir tavo vaizdinys su priešais esančia Saule. **Saulė Svarstyklėse 11-ajame name** nori patirti save per santykį, atliepą, teisingumą, priklausymą, intelektines ar socialines erdves. Ji nenori grubiai žygiuoti. Ji nori derėti, jungti, šviesti platesniame žmogiškame kontekste.
O priešais stovi Saturnas Avine 5-ajame name:
„Būk vienas. Būk stiprus. Parodyk save. Bet vargas tau, jei apsikvailinsi.“
Dėl to Saulė iš tiesų gali atrodyti kiek „pasimetusi“ — ne todėl, kad būtų silpna, o todėl, kad nuolat priešais turi kažką, kas atima jos nevaržomumą. Opozicija juk nereiškia: Saturnas sunaikina Saulę. Ji reiškia: Saulė turi suvokti, kad ten „dar kažkas sėdi“. Ir tas kažkas sako:
„Tavo būtis turi atlaikyti. Tavo išraiška turi būti patikrinta.“
Taigi tavo interpretaciją paaštrinčiau taip:
**Ne:** Saulė visai nepasiekia agresyvios Avino / Marso energijos.
**O:** Ji ją pasiekia tik per Saturną.
Ir tai svarbus skirtumas. Tiesioginė, neapdorota agresija nėra laisvai prieinama prasme: „Aš noriu, vadinasi, pasiimu.“ Ji filtruojama per gėdą, reiklumą, savikontrolę, atstūmimo baimę arba klausimą: „Ar man apskritai galima?“ Tačiau kai ji prasiveržia, gali būti labai ryžtinga, sausa, sarkastiška arba staigi.
Beje, sarkastiška šypsena puikiai tinka Saturnui: ne garsiai siautėjančiam, o sausai komentuojančiam.
Maždaug taip:
> „Ak, tu nori šviesti? Įdomu. Tada pirmiausia parodyk, ar ir tai ištversi.“
Ir būtent čia slypi raidos užduotis: Saulė gali išmokti, kad Saturnas yra ne tik engėjas, bet ir formos suteikėjas. Jis ne tik sako „Ne“, bet geriausiu atveju:
> „Žiūrėk į tai rimtai. Daryk tai tikrai. Daryk taip, kad laikytų.“
Pavojus tas, kad Saturnas Avine sugėdina Saulės gyvybingumą dar prieš jam gaunant progą pasirodyti. Brandžioji forma būtų: **drąsi saviteiga be savęs niekinimo.** Ne impulsyviai daužytis į visas puses, bet ir ne amžinai karpyti savo išraišką.
Trumpai: tavo aiškinimas stiprus. Tik formuluočiau jį ne tiek kaip „Saturnas tampa marsiškai nesusivaldantis“, o veikiau taip:
**Saturnas kontroliuoja marsiškai.**
**Jis slopina puolamu tonu.**
**Jis stabdo ne švelniai, o išsitraukęs peilį.**
O priešais esanti Saulė turi išmokti vis tiek šviesti.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
