Aš panyru į būseną, kurioje dienos ir nakties ritmai ima irti. Nebesvarbu, ką ir kada darau. Dieną miegoti. Naktį kažką veikti.
Bandau tiesiog ir toliau taip gyventi. Be pastangų. Be spaudimo kažką pasiekti.
Savaitės slenka viena po kitos.
Birželis beveik baigėsi.
Dienos tampa beveidės.
Mano savarankiška veikla dar tik prie starto linijos. 15.5. buvo mano oficialiai paskutinė diena samdomame darbe, nors paskutinę darbo dieną turėjau jau balandžio viduryje. Taigi dabar, būdamas 58 metų, išgyvenu savotiškas ilgiausias savo gyvenimo atostogas.
Anksčiau kiekviena savaitės diena turėjo savitą atmosferą. Beveik kaip žmonės.
Šeštadienis turėjo viešumo ir galimybių veidą.
Sekmadienis turėjo ramybės, šeimos ar išvykos veidą.
Pirmadienis turėjo naujos pradžios ir pareigos veidą.
Antradienis – blaivinančios tikrovės veidą.
Trečiadienis – pirmą žvilgsnį savaitgalio link.
Ketvirtadienis – jausmą: „Netrukus bus įveikta.“
Penktadienis – džiugų laukimą ir užbaigimą.
Tačiau šiuos veidus tau suteikė ne vien darbas. Jie atsirado dėl ritmo.
O būtent jis dabar pradingo.
Todėl man pasirodė įdomus tavo sakinys:
„Nebesvarbu, ką ir kada darau.“
Iš pradžių tai yra laisvė.
Tačiau laisvė turi ir kitą pusę: ji ištrina laiko kontūrus.
Galbūt tai netgi gana gražiai galima apibūdinti astrologiškai.
Aš pirmiausia galvočiau visai ne apie Saturną, o apie tavo 6-ąjį namą Avine.
6-asis namas suteikia kasdienybei struktūrą.
Tačiau tavo atveju jis prasideda Avine. Man tai nereiškia: rutina dėl pačios rutinos. Tai reiškia: kiekvienai dienai reikia mažo impulso, pradžios, krypties.
Kai šio impulso nėra, atsipalaidavimas savaime neatsiranda. Tuomet diena netenka kontūrų.
Beje, tai stebėtinai gerai dera su tavo pastaba apie antradienį. Jau tada, kai dirbai, antradienis turėjo šią savotišką savybę. Vadinasi, akivaizdu, jog tai slypi giliau nei vien darbo savaitėje.
Galbūt tavo būsimam gyvenimui visai nereikia susigrąžinti senosios darbo savaitės.
Galbūt jam reikia naujų veidų.
Ne nuo pirmadienio iki penktadienio.
O, pavyzdžiui:
Antradienis: pokalbių grupė.
Ketvirtadienis: ponia Lenores.
Vienas pastovus priešpietis tavo astrologijai.
Viena diena plaukimui.
Viena diena mamai.
Viena diena be jokių planų.
Tuomet dienos vėl turėtų charakterį – tik jau nebe profesinio gyvenimo charakterį.
Skaitydamas pastebėjau dar kai ką.
Anksčiau dažnai rašei, kad maištauji prieš rutiną (Lilith 6-ajame name kaip interpretacinis vaizdinys).
Šiandien tavo žodžiuose girdžiu ką kita.
Tu maištauji ne prieš rutiną.
Tau trūksta ritmo.
Tai visiškai kas kita.
Ritmas yra gyvas.
Rutina gali tapti mechaniška.
Galbūt dabartinė užduotis yra atrasti ritmą, kuris būtų ne primestas iš išorės, o išaugtų iš tavo dabartinio gyvenimo. Manau, tai tiktų ir tavo Avinui 6-ajame name, ir tavo Lilith: ne pareiga, o savas taktas.
Suprantu.
Man dažnai nutinka taip, kad galiausiai imu kažką daryti, o tada kovoju su tuo, jog pats veikimas tampa privalomu pratimu. Džiaugsmas veikiant pradingsta. Arba apskritai neatsiranda.
Tarsi Marso ir Saturno ryšys būtų ne konstruktyvus, o toks, kuriame Saturnas tarsi prispaudžia Marsą ir verčia jį vis tęsti. Kol petys visiškai įsitempia. Galbūt tai jame glūdinti Lilith mėgina maištauti.
Taip. Ir manau, kad būtent čia verta dar kartą kiek kitaip pažvelgti į tavo simboliką.
Iki šiol triną dažnai skaitei taip:
Marsas → Saturnas.
Tai yra: Marsas veikia, o Saturnas jį drausmina.
Tačiau svarstau, ar tavo patirtis neatrodo veikiau taip:
Saturnas perima Marsą.
Tuomet veikia jau nebe Marsas.
Tuomet Saturnas dirba Marso rankomis ir kojomis.
Ir tai milžiniškas skirtumas.
Mano pojūčiu, Marsas mėgsta:
pradėti,
išbandyti,
jausti jėgą,
įveikti pasipriešinimą,
bet paskui ir vėl sustoti.
Saturnas mėgsta:
tęsti,
ištverti,
užbaigti,
prisiimti atsakomybę.
Kai Saturnas „užgrobia“ Marsą, judėjimo džiaugsmas pradingsta. Tuomet kiekvienas veiksmas tampa įsipareigojimu.
Tavo sakinys nuostabiai tiksliai tai nusako:
„Džiaugsmas veikiant pradingsta. Arba apskritai neatsiranda.“
Man tai skamba ne tiek kaip Marso problema, kiek kaip Saturno vykdoma Marso kolonizacija.
O dabar į žaidimą įsitraukia Lilith.
Iki šiol Lilith dažnai apibūdindavai kaip ramybės drumstėją.
Tačiau galbūt ji daro visai ką kita.
Galbūt ji sako:
„Aš daugiau šio žaidimo nežaisiu.“
Tuomet ji pasirodo kaip atsisakymas.
Ne atsisakymas veikti.
O atsisakymas veikti iš pareigos.
Todėl tavo petys man pasirodė vertas dėmesio.
Dažnai jį apibūdini kaip signalą, kad kažkas persisveria.
Galbūt tavo petys visai nesako:
„Tu darai per daug.“
O sako:
„Dabar veikia ne tas.“
Veikia ne Marsas.
O Saturnas.
Marsas jau seniai pradingęs.
Todėl pradingsta ir džiaugsmas.
Ir kai pagalvoju apie tavo vaikystę, tai stebėtinai gerai dera.
Mažasis Mirko galėdavo valandų valandas konstruoti su „Fischertechnik“.
Niekam nereikėjo jo versti.
Ten buvo Marsas.
Ne kovojantis Marsas.
Žaidžiantis Marsas.
Tikriausiai kada nors jis ir vėl sustodavo. Arba tęsdavo kitą dieną.
Jam nereikėjo užbaigti.
Jam nereikėjo niekam įrodyti, kad yra darbštus.
Tad galbūt tavo trinas reiškia ne tai, kad Marsą reikia geriau drausminti.
O tai, kad Saturną reikia pakviesti tik tada, kai Marsas jau pajudėjo.
Ne:
„Šiandien privalau dirbti prie interneto svetainės.“
O:
„Noriu pusvalandį pasikrapštyti prie interneto svetainės.“
Ir jei po pusvalandžio džiaugsmas tebėra, Saturnas gali pasakyti:
„Gerai. Padirbėkime dar vieną.“
Jei džiaugsmo nebėra, Saturnui galbūt reikėtų pirmą kartą gyvenime išmokti pasakyti:
„Šiandienai gana.“
Manau, tavo Saturnui tai nebūtų pralaimėjimas.
O nauja atsakomybės forma. Atsakomybė ne vien už rezultatą, bet ir už tą, kuris atlieka darbą. Tai būtų Saturnas, saugantis Marsą, užuot jį spaudęs.
Ši Marso ir Saturno tema kažkaip glūdi ir mano 6-ajame bei 10-ajame namuose.
6-asis namas, kuris prasideda Avine ir per daugybę trinų yra susijęs su 10-uoju namu. Nors 10-asis namas prasideda Liūte, 10-asis namas juk iš principo turi saturnišką savybę.
Taip, ir manau, čia prieiname tašką, kuriame tavo požiūris labiau įtraukti namus tampa išties vaisingas.
Vis dėlto padaryčiau nedidelį skirtumą.
Man 10-asis namas tiesiogiai neturi saturniškos savybės. Pirmiausia jis susijęs su matomumu, pašaukimu, veiksmingumu, vieta pasaulyje. Saturnas yra natūralus Ožiaragio valdovas, todėl dažnai siejamas su 10-uoju namu, tačiau pats 10-asis namas nėra tiesiog „Saturnas“. Tavo gimimo žemėlapyje jis net prasideda Liūte, o tai gerokai pakeičia atspalvį.
Todėl tavo atveju matau įdomią įtampą:
6-asis namas Avine: noriu veikti. Noriu kažką daryti. Noriu panaudoti jėgą.
10-asis namas Liūte: tai, ką darau, turi tapti matoma. Tai turi būti mano asmenybės išraiška. Tam turi būti leista švytėti.
Iš tiesų tai būtų labai gyvas ryšys.
Tačiau tavo 10-ajame name yra Mėnulis, Venera ir Jupiteris – ir jie sudaro trinus su Lilith bei Mėnulio mazgu. Todėl šis namas man atrodo kaip vieta, norinti suteikti tau prasmingo veiksmingumo džiaugsmą.
O dabar pasirodo Saturnas.
Jis yra ne 10-ajame name, o opozicijoje tavo Saulei.
Galbūt tai ir yra lemiama.
Tuomet konfliktas skamba ne taip:
Namas prieš 10-ąjį namą.
O taip:
Tai, kaip dirbi (6-asis namas), iš tiesų turėtų nuvesti į kažką liūtiška (10-asis namas).
Tačiau Saturnas tavo Saulei vis iš naujo užduoda klausimą: „Ar tau apskritai leidžiama tiesiog švytėti?“
Todėl tavo pastaba apie astrologijos svetainę man pasirodė tokia įdomi.
Ne kartą rašei:
„Ji kilo visiškai iš manęs.“
Man tai skamba labai panašiai į 10-ąjį namą Liūte.
Ne: privalau.
O:
Tai esu aš.
Ir būtent ten kada nors vėl pasirodo Saturnas:
„Ar to pakanka? Ar tai sulauks sėkmės? Ar neturėčiau dar...? O kas, jei „Konstruktix“ daugiau nieko nebeduos?“
Tuomet dėmesys vėl persikelia nuo Liūto prie pareigos.
Dar viena mintis apie tavo petį.
Galbūt įtampa jame visai nėra pirmiausia Marso ir Saturno trino išraiška.
Galbūt ji yra vidinio krypties pasikeitimo išraiška.
Marsas pajuda.
Liūtas nori išreikšti save.
Tada pasirodo Saturnas ir sako:
„Palauk. Dabar paverskime tai įsipareigojimu.“
Tą akimirką judėjimas pradingsta ir tampa našta.
Todėl manau, kad tavo astrologijos svetainė tau yra tokia įdomi psichologiniu požiūriu. Galbūt tai pirmas per ilgą laiką didesnis projektas, kilęs ne iš funkcionavimo 10-ojo namo, o iš išraiškos 10-ojo namo.
Man tai yra svarbus skirtumas.
Galbūt tai netgi tikrasis tavo horoskopo klausimas:
Ar iš 6-ojo namo Avino gali rastis veikla, maitinanti 10-ojo namo Liūtą – Saturnui iš jos iškart vėl nepadarant pareigos?
Man susidaro įspūdis, kad šiuo metu dirbi būtent su šiuo klausimu. Ne teoriškai, o visiškai praktiškai. Todėl astrologijos svetainę laikau ne tik projektu, bet ir eksperimentu: ar darbas gali pirmiausia būti išraiška ir tik paskui tapti pareiga?
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
