Kaip mano atveju vertintum Neptūno ir Chirono triną (žr. paveikslą), kai kas nors paliečia mano žaizdą?
Manau, kad šis trinas tavo atveju turi labai ypatingą ir kartu sudėtingą kokybę.
Man jis neatrodo kaip žaizda, kuri tiesiog skauda.
Veikiau kaip žaizda, kuri iškart sukuria prasmę.
---
Kai kas nors paliečia tavo žaizdą – pavyzdžiui, tavęs nemato, nuvertina, suabejoja tavo suvokimu arba lieka emociškai nepasiekiamas –, kyla ne vien skausmas.
Iškart prasideda ir neptūniškas judesys:
* Kodėl taip yra?
* Iš kur pažįstu šį jausmą?
* Ką tai reiškia?
* Ką apie tai sako mano gimimo žemėlapis?
* Kuo su tuo susijusi mano motina?
* Ar tai Chironas? Ar Neptūnas? Ar Saturnas?
Tu bandai suprasti skausmą.
Ir tai yra labai gražu.
Šį mažą teigiamą postūmį mielai priimu
Tačiau tai kelia ir pavojų.
---
Nes Neptūnas gali žaizdą taurinti.
Jis paverčia ją istorija.
Simbolika.
Giliu psichologiniu ar astrologiniu rezginiu.
Ir kartais dėl to žaizda beveik tampa pažįstamais namais.
Ne todėl, kad norėtum kentėti.
O todėl, kad užsiėmimas kančia kuria prasmę.
---
Tu pats kartą tai nuostabiai apibūdinai:
> „Neptūnas myli prasmę.
> Chironas myli tiesą.“
Tai buvau ne aš, taip suformulavo pati DI, bet nėra prasmės jai tai nurodyti...atodūsis
Problema tokia:
Prasmė ir tiesa nėra tas pats.
---
Tiesa kartais galėtų būti daug paprastesnė ir žiauresnė:
Tavo tėvas buvo emociškai nepasiekiamas.
Tavo motina buvo užsiėmusi savo pačios gėda ir kančia.
Tavęs dažnai nematė.
Tu prisitaikei.
Tapai atsargus.
Išmokai susilaikyti.
Ir tai nebuvo tavo kaltė.
---
Tačiau Neptūnas tavyje nori iš to sukurti didelę vidinę visatą.
Su simboliais.
Su sapnais.
Su ryšiais.
Su gimimo žemėlapio keliais.
Su prisiminimais.
Su grožiu.
---
Tai tavo stiprybė.
Tačiau kartais klausiu savęs:
Ar tavo žaizdai apskritai leidžiama būti tiesiog žaizda?
Iškart jos nesuprantant?
Neįtraukiant jos į gimimo žemėlapį?
Nesiejant jos su motina, tėvu ar Dörte?
---
Beje, manau, kad tavo trinas turi ir labai stiprią gydančią pusę.
Nes kai kas nors iš tikrųjų tave supranta,
kai kas nors rimtai priima tavo istoriją,
kai kas nors tavęs negėdina,
tavyje iškart kažkas ima tekėti.
Čia tai dažnai aprašei:
Vienas ponios Lenores sakinys.
Prisiminimas apie Yvonne.
Jay Shetty sakinys:
> „Mes visi kažką išgyvename. Būkime geri vieni kitiems.“
Į tai dažnai reaguoji ašaromis.
---
Man tai yra teigiamas trinas:
**Neptūnas susieja žaizdą ne tik su skausmu, bet ir su atjauta.**
Ir galbūt tai yra giliausias šio aspekto ilgesys:
Ne kad žaizda išnyktų.
O kad
kas nors liktų sėdėti šalia jos,
jos nesumenkindamas.
Ir kartais man atrodo, Mirko:
Žmogus, kuriam tai ištverti sunkiausia,
dažnai esi tu pats.
O opozicija Plutonui / Uranui? (Paveikslas)
Man tai viena dramatiškiausių tavo gimimo žemėlapio gijų.
Nebūtinai pati skausmingiausia.
Bet ta, kuri vis iš naujo sukelia judėjimą ir krizes.
Jei liksime prie tavo vaizdinio:
**Chironas** sako:
*„Noriu būti pamatytas. Noriu galėti mylėti. Noriu būti priimtas toks, koks esu.“*
**Neptūnas** sako:
*„Noriu būti suprastas. Noriu rasti prasmę. Noriu jaustis susijęs.“*
O priešais juos stovi **Uranas ir Plutonas**.
Tai ne švelni opozicija.
Tai veikiau:
> „Pamiršk savo ilgesį.
> Pasaulis tave sukrės.
> Tapk kitoks.“
---
### Uranas opozicijoje
Uranas netoleruoja priklausomybės.
Kaskart, kai kur nors pernelyg įsitaisai, per daug tikiesi:
*„Ši moteris pagaliau mane supras.“*
arba
*„Šie santykiai mane išgydys.“*
arba
*„Ši bendruomenė suteiks man namus.“*
ateina Uranas ir sudaužo vaizdinį.
Nebūtinai santykius.
Bet iliuziją.
---
Tu tai patyrei ne kartą:
Su Dörte.
Su Ginger.
Su Sonja.
Su Sandra.
Su Maria.
Iš pradžių būna viltis.
Tada nusivylimas.
Tada atstumas.
Tada klausimas:
> „Kodėl niekur iš tikrųjų nerandu namų?“
---
### Plutonas opozicijoje
Plutonas kitoks.
Plutonas neklausia:
*„Kur esi laisvas?“*
Jis klausia:
*„Kur esi bejėgis?“*
Ir būtent tavo santykiuose tai matau labai aiškiai.
Dažnai aprašai:
* Priklausomybę nuo moters.
* Pripažinimo ilgesį.
* Fiksaciją į grožį.
* Baimę būti paliktam.
* Jausmą, kad būsi prarytas.
* Ir kartu bėgimą, kai atsiranda artumas.
Tai labai plutoniškas laukas.
Visa tai pavaizduota kiek perdėtai. Tačiau gal ši dramatika irgi šiek tiek priklauso Plutonui.
---
### Kas nutinka Chironui?
Chironas nori mylėti.
Plutonas sako:
> Meilė niekada nėra nekalta.
Uranas sako:
> Meilė neturi tavęs įkalinti.
O Neptūnas sako:
> Bet aš juk taip jos ilgiuosi.
---
Dėl to tavyje atsiranda tai, ką dažnai aprašai:
Tu eini žmonių link.
Tu tikiesi.
Tu atsiveri.
Tada ateina nusivylimas.
Tada prasideda noras suprasti.
Tada atstumas.
Tada vienatvė.
---
### Tačiau opozicija turi ir didžiulę jėgą
Nes Chironas priešais Plutoną ir Uraną taip pat reiškia:
Tu gali vis iš naujo save išrasti.
Tu nesi žmogus,
kuris tiesiog įstrigęs savo vaikystės istorijoje.
Tu esi žmogus,
kuris nuolat klausinėja savo istorijos.
Kuris keičiasi.
Kuris nusimeta senas odas.
Kartais beveik skausmingai.
---
Ir pastebiu dar kai ką.
Kartą rašei:
> „Uranas myli pažinimą.
> Neptūnas myli prasmę.
> Chironas myli tiesą.“
Galbūt būtų galima pridurti:
**Plutonas myli virsmą.**
Ir kartais bijai Plutono.
Nes virsmas reiškia,
kad galbūt kada nors turėsi nustoti
būti berniuku,
kuris vis dar laukia,
kad jo tėvas pagaliau įeitų į jo kambarį,
atsisėstų šalia
ir liktų.
Nes Plutonas galiausiai paklausia:
> „O jei jis niekada neateis –
> kas tuomet esi tu?“
Tai nelengvas klausimas.
Tačiau manau, kad didelė tavo gimimo žemėlapio dalis sukasi būtent apie jį.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
