Šį rytą pasirodo Monetų trejetas. Ką jie ten iš tikrųjų veikia?
Monetų trejetas iš tiesų yra viena iš tų kortų, kuriose klausimas „Kas ten konkrečiai vyksta?“ gerokai įdomesnis už raktažodį „komandinis darbas“.
Matyt, esame bažnyčios arba vienuolyno statybvietėje. Kairėje, aukščiau ant suolo, stovi amatininkas – paprastai laikomas akmentašiu arba skulptoriumi. Dešinėje stovi du žmonės: vienuolis ir į akis krintančiais drabužiais vilkintis asmuo, dažnai aiškinamas kaip architektas arba užsakovas.
O tarp jų yra kai kas lemiama: planas. Viduryje stovintis žmogus laiko lapą, kuriame, regis, matyti statinio brėžinys.
Vadinasi, jie ne šiaip fiziškai kartu dirba prie to paties dalyko. Jie aptaria kūrinį.
Amatininkas rankoje laiko savo įrankį.
Kitas turi planą.
Vienuolis galbūt atstovauja tam, kurio institucijai statoma.
O virš jų trys monetos jau yra architektūros dalis.
Po vakarykščio mūsų pokalbio man tai visai patinka šiandienai. Juk buvome priėję prie tavo scenos virtuvėje ir nuolat pasikartojančios minties:
„Kodėl kitas žmogus nežengia manęs link bent mažo žingsnelio?“
Čia trys žmonės stovi kartu, ir nė vienam, regis, nereikia nueiti viso kelio.
Akmentašys neprivalo kartu būti ir architektas. Architektas neprivalo apdirbti akmenų. Vienuolis neprivalo mokėti nei vieno, nei kito. Kiekvienas kažką atsineša.
Tiesą sakant, tai daug geresnis santykio vaizdinys nei mano vakarykštis „Kas atneša malkų?“, kurį pagrįstai pataisei.
Juk santykis nebūtinai reiškia, kad abu daro tą patį arba vienodai daug. Birgit visiškai pagrįstai galėjo išvardyti tūkstantį dalykų, kuriuos įnešė į jūsų 29 metus. Svarbiau būtų veikiau tai:
Ar du žmonės kartais gali drauge pažvelgti į tą patį planą?
Galbūt būtent to taip stipriai ieškai konfliktuose.
Tau visai nebūtina, kad kitas žmogus pasakytų: Mirko teisus. Nori galėti kartu su juo žiūrėti į lapą ir pasakyti:
Štai kur esame. Tai įvyko. Taip tai patyrei tu. Taip tai patyriau aš. Ką dabar iš to statome?
Ir galbūt būtent tai buvo taip sunku su kai kuriomis tavo gyvenimo moterimis. Ne todėl, kad jos nieko nedarė dėl santykio. O todėl, kad per tam tikrus konfliktus jauteisi vienas palinkęs virš plano.
Man įdomi ir amatininko kūno laikysena. Jis nestovi nuolankiai prieš kitus du. Jis netgi yra aukščiau. Akivaizdu, kad jo kompetencijos reikia. Sykiu jis žvelgia žemyn į juos ir klausosi.
Niekas nesusilieja su kitu. Niekam nereikia atsisakyti savo pozicijos.
Tai vėlgi būtų gana artima tam, ką pastebėjai pas Georgą ir Svenją: galima tarpusavyje ginčytis ir vis tiek toliau dirbti prie to paties statinio.
Ir dar yra kai kas, kas labai dera su dabartiniu tavo gyvenimu. Monetų trejetas yra stebėtinai žemiška korta. Po viso pastarųjų dienų vandens – verkimo, Taurių karaliaus, Monetų penketo, vaikystės, motinos, Birgit – šiandien staiga ten stovi žmogus su plaktuku rankoje.
Ne: Ką reiškia visas mano gyvenimas?
O:
Ką šiandien statome?
Gal tai visai nebloga korta šeštadienio rytui.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
