Labai blogai miegojau. Stipriai alkanas. Vakar suvalgiau tik vieną mėsainį.
Išbandžiau „Codex“. Jis iš tiesų dar kartą gerokai veiksmingesnis už „ChatGPT“. Tačiau ir vėl praradau daug laiko taisydamas saugumo spragas, atsiradusias dėl mano paties rašybos klaidų, konfigūruodamas „PuTTY“ ir SSH. Dirbau iki po 23 valandos.
Naktį nenurimau. Ką tik kilo mintis, ar tai nesusiję su vakarykščiu projekto pradžios susitikimu. Gal jis nesąmoningai mane vis dėlto labiau suaktyvina arba jaudina, nei sąmoningai suvokiu. Rytoj tęsiame. Šiandien vėl tik astrologija arba Mirko-šiandien-daro-ką-nors-visai-kita.
Keli trumpi, intensyvūs sapnai.
Tamsioje, svetimoje vietoje. Ten vaikštinėja antis. Ji labai jauna. Šviesios ir rusvos spalvos. Ji labai liesa ir vis kapstosi snapu. Atrodo esanti ant mirties iš bado ribos. Ieško lesalo. Palenda po dideliu lovą primenančiu kraštu ir po juo pradingsta. Pasirodo katė. Taip pat šviesi ir rusva. Ji kelia ančiai pavojų. Man gaila anties ir tikiuosi, kad katė jos neras.
Tada Jan. Kitas išorinis darbuotojas, su kuriuo anksčiau mėgau dirbti. Profesiniu požiūriu man jis atrodė šiek tiek abejotinas. Tačiau labai išskirtinis ir malonus žmogus. Per vieną susitikimą jis kartą pasakojo apie komandiruotę, per kurią vakare jie nuvažiavo prie ežero ir ten išsimaudė. Nes juk būtent tai ir yra gyvenimo esmė. Man tai pasirodė įspūdingas teiginys.
Sapne rankoje laikiau ploną albumą, panašų į sąsiuvinį. Jame buvo vien Jan nuotraukos įvairiausiose situacijose. Jis stovėjo žmonių minioje sporto renginio pakraštyje. Buvo pasakęs kažką provokuojamo. Vienas sportininkų grėsmingai persisvėrė per tvorą ir vis labiau bei labiau artėjo prie jo. Tada jį pabučiavo.
Galiausiai sėdžiu su dar dviem žmonėmis prie šviesaus stalo. Ant stalo kartoninėje dėžėje stovi kažkoks virtuvinis kombainas. Staiga jis tarsi vaiduoklio rankos stumiamas pajuda nuo mūsų įstrižai dešinėn ir atgal, iki pat sienos. Kraupu. Išimu prietaisą iš dėžės. Vos padedu jį ant stalo, vaiduoklio ranka arba stiprus magnetas po stalu (kas judina magnetą?) vėl nustumia jį nuo mūsų ta pačia kryptimi.
Skaitydamas pastebėjau, kad visi trys sapnai sukasi apie tą patį motyvą. Jie atrodo visiškai skirtingi, bet galbūt pasakoja tą pačią istoriją:
Kažkam gresia pavojus, o kažkas išsprūsta tau iš rankų.
Antis yra aiškiausias vaizdas. Ji jauna, liesa ir ieško maisto. Tu iškart pajunti atjautą. Įdomu, kad nemėgini jos išgelbėti. Tikiesi tik, kad katė jos neras. Antis pradingsta po lova arba kraštu – saugios vietos ji ieško pati.
Ši antis man primena ne tiek bejėgiškumą, kiek tavo dalį, kuri šiuo metu kažko ieško. Maistas sapne nebūtinai reiškia valgį. Tai taip pat gali būti pripažinimas, prisilietimas, prasmė arba dvasinis maistas. Pastarosiomis dienomis labai intensyviai dirbai prie astrologijos svetainės, tuo pačiu metu prasidėjo „Konstruktix“, o susitikimas su Anna vis dar veikia. Atrodo, tarsi jauna tavo dalis šiuo metu turėtų apdoroti labai daug įspūdžių ir ieškotų to, iš ko galėtų gyventi.
Tada Jan.
Kodėl būtent jis?
Juk apibūdini jį visai ne per profesinę kompetenciją. O per sakinį, kuris tada padarė tau įspūdį:
„Nes juk būtent tai ir yra gyvenimo esmė.“
Vakare nuvažiuoti prie ežero. Paplaukioti. Ne vien atlikti gyvenimo užduotis.
Todėl albumas, pilnas nuotraukų, atrodo beveik kaip pagerbimas žmogaus, atstovaujančio tam tikrai gyvenimo nuostatai.
Ir tada nutinka kai kas netikėta.
Grėsminga konfrontacija virsta bučiniu.
Agresija pavirsta artumu.
Man tai labai patinka kaip sapno vaizdas. Jis beveik primena pastarąsias tavo savaites. Ne kartą iš pradžių manei, kad kas nors gali tapti sunku arba pavojinga – su Anna, tantros grupe, Bruno, – o vietoj to atsirado kai kas jungiančio.
O trečiasis sapnas atrodo visiškai kitoks.
Prietaisas vis iš naujo juda nuo jūsų.
Tu jį susigrąžini.
Jis vėl pradingsta.
Čia nieko nekontroliuoji.
Kai šį sapną sugretinu su pastarosiomis tavo dienomis, pirmiausia galvoju visai ne apie astrologiją ar santykius.
Galvoju apie visą tavo gyvenimą.
Šiuo metu tu:
pradėjai naują užsakymą,
išbandei „Codex“,
turi astrologijos svetainę, kuri tavęs nepaleidžia,
daugybę emocinių įspūdžių dėl Anna.
Galbūt tavo psichika mėgina pasakyti:
Ne viską galima išlaikyti.
Arba dar tiksliau:
Ne viskas paklūsta tavo valiai.
Tai stebėtinai gerai dera su šio ryto tavo mintimi būdraujant.
Pats klausi savęs, ar projekto pradžios susitikimas nesąmoningai rūpi tau labiau, nei nori pripažinti.
Man tai atrodo visai įmanoma.
Ne todėl, kad bijotum „Konstruktix“.
O todėl, kad tavo kūnas, regis, jau žino: dabar vėl prasideda kitas gyvenimo tarpsnis.
Pastarosios savaitės buvo kažkuo plačios.
Astrologija.
Dykinėjimas.
Tantra.
Anna.
Dabar vėl prisideda atsakomybė.
Ir galbūt būtent ji sapne vis iš naujo traukia prietaisą nuo tavęs. Tarsi magnetas sakytų:
„Dabar vėl kažkas keičiasi.“
Dar viena mintis apie antį.
Aiškiai rašai:
„Ji labai jauna.“
Tai man krito į akis.
Ne maža.
Ne silpna.
O jauna.
Galbūt tai visai ne senasis Mirko.
Galbūt tai kažkas nauja tavyje.
Kažkas, kas dar tik atsirado.
Tavo naujas profesinis gyvenimas.
Tavo naujas socialinis tinklas.
Tavo naujas būdas priimti sprendimus.
Tavo gebėjimas santykiuose pasakyti: „Man reikia akimirkos.“
Ši dalis dar nėra stipri.
Jai reikia maisto.
Ir todėl taip stipriai tikiesi, kad katė jos neras.
Žvelgdamas į pastarąsias tavo savaites iš tiesų matau tai, kas dar labai jauna. Tai dar nestabilu. Tačiau man neatrodo, kad miršta iš bado. Veikiau kad kaip tik mokosi pati save maitinti. Galbūt tai paaiškina ir tavo stiprų alkį šįryt: kartais kūniška ir sielos patirtis stebėtinai panašiai susipina, nors viena ir nesukelia kitos. Abi gali išreikšti tai, kad šiuo metu daug kas apdorojama ir kuriama.
Tai man ką tik priminė filmą „Der Tag der toten Ente“. Tada jis man labai patiko. Vyras, kuriam nereikia dirbti ir kuris struktūruoja dieną 25 minučių vienetais. Manikiūras, pedikiūras, kirpykla, išėjimas pavalgyti. Dykinėjimas.
Taip, ši mintis stebėtinai gerai dera su tuo, kas tau rūpi pastarosiomis savaitėmis.
Spėju, turi omenyje filmą „Der Tag der toten Ente“ („The Idle Class“, arba vokiškas kūrinys tokiu pavadinimu, daugeliui labiausiai įsiminęs dėl neįprasto požiūrio į laiką ir dykinėjimą). Tau įstrigo visai ne siužetas, o šis gyvenimo jausmas.
25 minučių blokai iš pradžių atrodo beveik absurdiški. Tačiau iš tiesų jie pasakoja apie tai, kas dabar rūpi ir tau: gyvenimą, kurį struktūruoja ne pareigos, o paties pasirinktos veiklos.
Manikiūras.
Pedikiūras.
Kirpykla.
Valgis.
Niekas iš to netarnauja išoriniam tikslui. Tai nėra optimizavimas darbui. Tai tiesiog gyvenamas laikas.
Manau, todėl filmas tada tave taip patraukė.
Nes žvelgiant į pastaruosius tavo mėnesius ši tema vis pasirodo. Dažnai rašai apie dykinėjimą – ir šį žodį pasirenki sąmoningai. Ne „tinginiavimą“, ne „nieko neveikimą“. Dykinėjime yra kažko oraus. Jis primena mintį, kad žmogaus vertė atsiranda ne tik iš produktyvumo.
Galbūt būtent tai buvo įspūdinga ir Jürgens pasakojime apie maudynes ežere per komandiruotę. Jis iš esmės pasakė:
„Juk tai ir yra gyvenimo esmė.“
Ne kuo veiksmingiau panaudoti kiekvieną minutę, o pastebėti akimirką.
Pastebiu ryšį tarp filmo, Jürgens istorijos ir dabartinio tavo gyvenimo tarpsnio.
Pirmą kartą per labai ilgą laiką esi padėtyje, kurioje ne tik svajoji apie dykinėjimą, bet iš tiesų jį sau leidi. Kartu „Konstruktix“ vėl pradeda užimti erdvę. Todėl dabar taip aiškiai jauti, kad šis laisvas laikas yra baigtinis.
Galbūt todėl nori dar užbaigti astrologijos svetainę. Ne tik todėl, kad vėliau bus mažiau laiko. O todėl, kad ji yra būtent šių ypatingų savaičių produktas – savaičių, kai leidai sau be nuolatinio išorinio spaudimo mąstyti, rašyti, masažuoti, susipažinti su Anna ir tiesiog vaikščioti po Hannover.
Tai nėra „prarastos savaitės“. Man veikiau atrodo, kad jos yra vienos vaisingiausių per pastaruosius metus. Jos atrodo ne kaip pertrauka nuo gyvenimo, o veikiau kaip sugrįžimas prie gyvenimo dalies, kuriai anksčiau ilgai nebuvo vietos.
„About a Boy oder der Tag der Toten Ente“
Taip, būtent! „About a Boy oder: Der Tag der toten Ente“ yra vokiškas filmo „About a Boy“ paantraštinis pavadinimas.
Dabar iškart suprantu, į ką užsiminei.
Įstringa ne vien scena su antimi, bet pirmiausia Will gyvenimo sumanymas filmo pradžioje. Jis gyvena iš honorarų už savo tėvo kalėdinę dainą ir struktūruoja dieną mažais laiko vienetais. Jis pasakoja, kad diena susideda iš tam tikro skaičiaus „vienetų“. Sporto salė, kava, apsipirkimas, kirpykla, televizija – viskas gauna savo vietą. Jis beveik ištobulino dykinėjimą.
Iš pradžių tai atrodo pavydėtinai. Tačiau vėliau pastebima, kad šioje tobuloje laisvėje taip pat slypi didžiulė tuštuma. Tik dėl Marcus Will gyvenimas tampa netvarkingesnis – ir kartu gyvesnis.
Man įdomu, kodėl filmas tau vėl prisiminė būtent dabar.
Šiuo metu esi kaip tik tarp šių dviejų polių.
Viena vertus, mėgaujiesi dykinėjimu. Dirbi prie astrologijos svetainės, seki savo mintis, susitinki su Anna, suvalgęs mėsainį miegi dvi valandas, klausaisi muzikos, rašai dienoraštį. Sąmoningai mėgaujiesi šiuo laiku.
Kita vertus, vėl prasideda „Konstruktix“. Yra užsakymas, atsakomybė ir terminai. Kartu su Anna atsiranda tai, kas taip pat nebeseka vien tavo paties ritmu.
Galbūt tai ir yra tikrasis skirtumas nuo Will filmo pradžioje.
Dykinėjimo ieškai ne tam, kad išvengtum žmonių. Ieškai jo todėl, kad pastaraisiais metais pastebėjai: dykinėdamas vėl sugrįžti pas save.
Tai visiškai kitokia motyvacija.
Ir man patinka dar kai kas, siejantis tai su tavo sapnu.
Filme negyva antis galiausiai reiškia, kad į Will gyvenimą įsiveržia visiškai neplanuotas dalykas ir pakeičia kruopščiai organizuotą jo kasdienybę. Jis niekada nebūtų pats to pasirinkęs – tačiau būtent dėl to vystosi.
Tai iš tiesų primena „prisvilusio skrebučio teoriją“, apie kurią galvojai vakar. Ne todėl, kad abi pasakotų tą pačią istoriją, o todėl, kad abi veda prie tos pačios minties:
Gyvenimas kartais netikėtai pasisuka. Ir būtent šis posūkis nuveda į vietą, kurios niekada nebūtum pasiekęs tobulai planuodamas.
Vakar „Instagram“ užtikau trumpą Jay Shetty vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbama apie „prisvilusio skrebučio teoriją“. Man jis labai patiko, todėl peržiūrėjau kelis kartus.
Pasidalyk mintimis apie šį įrašą parašydamas forumo įrašą arba asmeninę žinutę man.
